Tad kap bebutu keista mes pasiekieme ta pirmajai savo taska. Zinoma, prigrybavome tiek kiek retas sugebetu... Nes mes, zinoma, nesumastom kad reik islipti anskciau, nei masina veza... Tad Mo ir Inga, protinguoles, pradejusios kelione pro Lazdijus ilgai ir nuobodziai po to keikesi, kai
kas valanda nuvaziuodavo po 30km.
Taip po truputi tolyn... net ant maikutes SK raides uzsirasiau, bet vieniems turejo tai asocijuotis su Slovakija, kitiems su kitokiais zodziais ( is jo ismetus balses butent ir gauni SK).
Naktis uzklupo itin "mielai". Vaziuojant masina keliolika kilometru jau eme temti, dangus kaip niekad juodas nu odebesu, kilo vejas. Ir kas gi galejo buti kai isslipome?
Buvo ne tik lietus, bet visa audra su ledukais, krusa ir dar bala zino kuo. Taip nuvarem i degaline ir mastom - leisti po kokius simtukus litu taksui ir hosteliui kaip siule vadybininkas?
- Ne, geriau mirksim lietuje - nusprendem. Kaip tarem taip padarem, tik issejus nebelijo (uztrukom toj degalinej gera pusvalandi).
Tad netekom malonumo pasimaudyti lietuje ir naktyje. Tranzavom toliau, kol pasigavom furista, kuris uzmate mus tik del apsviestu keliu. Bandem aspimesti ir nenoreti suprasti kaip jis aspnekejo mus per racija su kitais furistais.
Uztat paleido uz 80km. Ir kas galejo atsitikti tada? - Vel imti baisiai lyti. Buvo uzmiesis, aplink jokios pasiures. Ir zinoma - Tiltas. Tad ka turejom daryti? Zinoma listi po juo ir ten pamiegoti.
kaip miela. Bet panasiai ir buvo jei atmesim paranoja, vaizduote, kietumus, keistus garsus, baime kad tiltas uzgrius ir pan.
Kita diena aplankem Krokuva. Viena nuostabi porele aprode viskas, vaisino sultim ir t.t. ir issveze uz miesto. Tada ir pasidejo musu vargai tranzuojant link Slovakijos sienos.
Strigom, strigom, strigom. Ejom, ejom, ejom. Perejom su keliu masinu pagalba.
Tada buvo keistuolis, kuris veze mums palankia kryptim(apie 130km) nesakydamas kur jam reik, nes savo kaima pravaziavo vos tik mus paemes. Nieko nesnkejom, o nusibodus vezti isleido suparmarkete ir dave 200sk.
Tada vargai tesesi. 40min tusciu, ir neaisku keik priestai ir po to nueitu kilometru. Nuotaika pateise pora saunuoliu vyrioku, vienas net mokejo Laba diena pasakyti. Tada kitas saunuolis, kursis garsiai dainavo kazkokia repo daina ir laike ranka ant savo drauges kojos.
Tada kazkas dar ir strigom Krupinoj. Tiekto mastem. Jamsim hosteli, nes uzknise buvo gyventi taip belenkaip. Ir kap jus manote? Hostelio vadybinkas ar kas buvo kitam mieste, tad musu neisileido (zinoma, nesvarbu, kad tai issiasikinome tik po geru dvieju valandu). Uztat gavom kita vieta uz 12 euru. Tik kad baisiai KARSTA kambaryje buvo...
Ryte gavom fura. Juk tik 40km iki Vengrijos buvo. Furistas - Turkas. Paklause turkiskos muzikos ir uzsikaifavau - kelione issivaziuoti eme. Tik rankos uzdejimas ant Mines kojos kazka reiske. Tik isskart nesupratom. Perejom per siena, palauke uz jos... Atrodo, draugiskas. Zadejo daug nuvesti. Ir kas galejo atsitikti? Sustojo pries Budapesta ir sako Mo (priestai dar telefonu ja nusifotografavao) - I wana have sex with you. Mo: No!, Jis - just one time. Mo - No way.
Ir nerem lauk. Taip kankinomes kratydavomes per Budapesta metro ir bla bla. Kepom, kepom kepem, dar kart kepem. pvz. 43min nesekmingo tranzo 42laipsniu tempertauoj.
bet pagaliau vakarop - Serbija.
Cia ziauriai faini zmones. Kalba angliski. Dabar pas kazka sedim. Vienas - amsterdamo pilietis, kita vokiete, dar Meksikietis, dar vienas kazkoks, ir trys vietiniai, o mus perleido draugui, kuris nesneka angliskai. Tai bent kalbeti nereikes, nes rodos kartais jau tam sveikatos nera.
Bet mes sustros bobos. ryt neiskepsim ir eksplorinsim belgrada - rusijos, ispanijos ir amsterdamo miksa. bet ten mums patiks. ir alus skanus. Ura!
- gurgt. paskutini gursknis ir bokaliuka pribaigiau. Reik eit pabendrauti.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
1 komentaras:
Ačiū Dievui, nors kažką iš jūsų išgirdau, nes Mo žinutėj tokios frazės kaip "šian vienas turkas pasimylėt siūlė" gan savotiškai skamba... Bet kokiu atveju tikiu jumis, esat kietos bobos ir tikiu, kad puikiai paatostogausit, juk vien jau aplinkos pakeitimas savaime gėris yra.
Egoistiškai tikiuosi, kad fotoaparatu spragsinat kaip reikiant.
Mo, tuoj parašysiu Leonui užklausimą, anksčiau tu mane vis čiešindavai , kad jam rašyčiau, db ir pačiai nusibodo jau laukt.
Mano gyvenimas kažkaip netikėtai suįdomėjo, daug naujų dalykų išbandinėju, keliauju daug, žmonių naujų vis pažįstu - kvaila čia pasakot, o ir ne vieta ir ne laikas. Nors, tiesą sakant, laikas - pastaruoju metu viską naktim darau, pradedant vakarykščiu drabužių lyginimu 2 val. ir baigiant filmais šian sėdint ant tik ką mano patręštos žolės po naktinio dyfų turo su Do.
Viskas, iki, myliu bučiuoju filmuoju ir linkiu naujų smagių ispūdžių!!! :*
Rašyti komentarą